„Skolą paėmė vyras savo vardu, todėl aš su ja neturiu nieko bendra.“ „Paskola paimta santuokos metu, vadinasi, po skyrybų pusę skolos turės mokėti žmona.“ „Apie kreditą net nežinojau – negali būti, kad už jį atsakau.“
Nė viena iš šių taisyklių nėra universali. Skyrybų metu skolos nėra paprasčiausiai sudedamos ir padalijamos sutuoktiniams per pusę. Reikia nustatyti, kas prisiėmė konkrečią prievolę, kada ji atsirado, kam buvo panaudoti pinigai, ar kitas sutuoktinis sutiko su sandoriu ir ar prievolė buvo susijusi su bendrais šeimos poreikiais.
Todėl tas pats 20 000 eurų kreditas vienoje šeimoje gali būti abiejų sutuoktinių prievolė, o kitoje – tik vieno sutuoktinio asmeninė skola.
Ar visos santuokos metu atsiradusios skolos yra bendros?
Ne. Vien faktas, kad žmogus pasiskolino pinigų būdamas susituokęs, dar nereiškia, kad už jo skolą automatiškai atsako ir sutuoktinis.
Civilinis kodeksas skiria prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ir asmenines sutuoktinių prievoles. CK 3.109 straipsnis prie bendro turto sąskaita vykdomų prievolių priskiria, be kita ko, prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymu ir šeimos namų ūkio išlaikymu, taip pat tam tikras prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų šeimos interesais.
Todėl pirmasis klausimas skyrybų byloje turėtų būti ne „kieno vardu paimta paskola?“, o „kokia tai prievolė ir kam ji buvo prisiimta?“
Kada už skolą gali atsakyti abu sutuoktiniai?
Jeigu prievolė prisiimta bendriems šeimos poreikiams, bendram turtui arba yra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė, ji gali sukelti teisines pasekmes abiem sutuoktiniams. Tačiau prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto ir solidarioji abiejų sutuoktinių atsakomybė nėra tapačios sąvokos. Kiekvienu atveju reikia nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu prievolė laikoma solidariąja.
Pavyzdžiui, jeigu abu sutuoktiniai pasirašė būsto kredito sutartį ir yra solidarieji skolininkai, pats santuokos nutraukimas jų prievolės bankui nepanaikina. Kaip aptarta straipsnyje apie būsto paskolą po skyrybų, vien sutuoktinių susitarimas, kad kreditą toliau mokės tik vienas iš jų, savaime neatleidžia kito skolininko nuo atsakomybės kreditoriui.
Civilinis kodeksas taip pat numato solidariąją sutuoktinių atsakomybę pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
Ar skola tampa bendra vien todėl, kad pinigai panaudoti šeimai?
Pinigų panaudojimo tikslas yra labai svarbus, tačiau konkreti prievolė vis tiek turi būti vertinama pagal visas jos atsiradimo aplinkybes.
CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriuos vienas sutuoktinis sudarė su kito sutuoktinio sutikimu arba kuriuos kitas vėliau patvirtino, taip pat iš sandorių, kuriems kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną vieno sutuoktinio paskolą galima automatiškai paversti solidariąja abiejų prievole vien pasakius, kad pinigai buvo skirti šeimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad prievolės bendrumas ir solidarumas turi būti tinkamai pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.
O jeigu apie sutuoktinio paskolą nieko nežinojau?
Tai labai svarbi aplinkybė, bet vien jos taip pat neužtenka galutiniam atsakymui.
Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekes išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Pavyzdžiui, jeigu vyras žmonai nežinant paima vartojimo kreditą savo asmeniniam pomėgiui, savo asmeniniam turtui ar kitam su šeimos poreikiais nesusijusiam tikslui, vien santuokos faktas žmonos automatiškai nepaverčia solidariąja skolininke.
Tačiau jeigu ginčas kyla dėl pinigų, kurie faktiškai buvo naudojami šeimos būstui, vaikų poreikiams ar kitoms bendroms šeimos reikmėms, situaciją reikia vertinti išsamiau.
Ar kreditas vieno sutuoktinio vardu visada yra tik jo skola?
Ne. Kredito sutartyje įrašyta viena pavardė yra svarbi, tačiau šeimos teisėje ji nebūtinai viena pati lemia galutinį prievolės pobūdį.
Teismas gali vertinti sandorio sudarymo aplinkybes, jo paskirtį, kito sutuoktinio sutikimą, gautų pinigų panaudojimą ir tai, kieno interesams sandoris iš tikrųjų buvo sudarytas.
Kita vertus, negalima taikyti ir priešingos prezumpcijos, kad kiekvienas vieno sutuoktinio kreditas santuokos metu automatiškai tampa abiejų skola. Būtent todėl ginčuose dėl skolų kartais svarbiausi įrodymai būna ne pati kredito sutartis, o banko išrašai ir dokumentai, parodantys, kur iš tiesų nukeliavo pasiskolinti pinigai.
Jeigu neaišku, ar konkreti prievolė laikytina bendra, solidariąja ar asmenine, šeimos teisės konsultacija dėl sutuoktinių turto ir prievolių gali padėti tai įvertinti dar prieš sudarant skyrybų susitarimą ar kreipiantis į teismą.
Kokios skolos dažniausiai gali būti laikomos asmeninėmis?
Asmeninės prievolės paprastai siejamos su išimtinai vieno sutuoktinio interesais, jo asmeniniu turtu ar poreikiais, kurie nėra bendri šeimos poreikiai. Be to, CK 3.110 straipsnyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, atsiradusios iki santuokos įregistravimo, išskyrus įstatyme nustatytą galimybę išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausančią bendro turto dalį.
Todėl iki santuokos turėtas vartojimo kreditas, asmeninė skola ar kita prievolė vien dėl vestuvių netampa kito sutuoktinio skola.
Asmeninė gali būti ir santuokos metu atsiradusi prievolė, jeigu ji susijusi tik su vieno sutuoktinio asmeniniais interesais ir nėra pagrindo ją priskirti bendroms ar solidariosioms sutuoktinių prievolėms.
O jeigu vienas sutuoktinis turi skolų iš savo verslo?
Vien faktas, kad verslas vykdomas santuokos metu, dar nereiškia, kad kiekviena verslo skola automatiškai yra kito sutuoktinio asmeninė skola arba, priešingai, bendra šeimos skola.
Reikia vertinti verslo formą, kas sudarė sandorį, kas yra prievolės subjektas, ar buvo laidavimų ar kitų asmeninių įsipareigojimų, kam panaudotos lėšos ir kokį ryšį prievolė turi su bendru sutuoktinių turtu bei šeimos interesais.
Todėl verslo skolų atveju ypač pavojinga remtis vien bendromis šeimos teisės formulėmis. Įmonės prievolė, individualią veiklą vykdančio sutuoktinio prievolė ir abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė gali būti visiškai skirtingos teisinės situacijos.
Ar sutuoktinis atsako už kito sutuoktinio skolas savo asmeniniu turtu?
Tai priklauso nuo prievolės pobūdžio. Jeigu abu sutuoktiniai už konkrečią prievolę atsako solidariai ir bendro turto kreditoriaus reikalavimui visiškai patenkinti nepakanka, Civilinis kodeksas numato galimybę reikalavimą tenkinti ir iš asmeninio sutuoktinių turto.
Visai kita situacija, kai prievolė yra tik vieno sutuoktinio asmeninė. Tokiu atveju kitas sutuoktinis vien dėl santuokos netampa asmeniškai atsakingas už svetimą skolą. Tačiau skolininko kreditorius įstatymo nustatytais atvejais gali siekti išieškojimo iš skolininkui priklausančios bendro turto dalies.
Todėl frazė „skola jo vardu, tai mūsų bendras turtas visiškai neliečiamas“ taip pat gali būti klaidinga.
Kas nutinka skoloms dalijant bendrą sutuoktinių turtą?
Skyrybų metu negalima vertinti tik aktyvų – buto, automobilio, santaupų ar kito turto – ir ignoruoti su jais ar šeimos interesais susijusių prievolių. Realus sutuoktinių turtinis balansas apima ir jų įsipareigojimus.
Tačiau tai nereiškia, kad teismas gali paprasčiausiai „padalyti kreditorių“ ir be jo sutikimo pakeisti solidariąją prievolę į dvi atskiras skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių susitarimas solidariąją prievolę pakeisti daline arba vieno sutuoktinio asmenine prievole iš esmės reikštų kreditoriaus ir skolininkų santykio pakeitimą. Be kreditoriaus sutikimo toks susitarimas savaime nepanaikina solidariosios prievolės.
Todėl turto ir skolų padalijimas turi būti vertinamas dviem lygmenimis: ką tarpusavyje susitaria arba kaip turtą paskirsto sutuoktiniai ir kokios teisės pagal prievolę išlieka kreditoriui.
Ar kreditorius turi būti informuotas apie turto padalijimą?
Kreditorių interesų apsauga yra svarbi sutuoktinių turto dalijimo dalis. Priklausomai nuo pasirinktos santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procedūros, kreditoriams taikomos įstatyme nustatytos informavimo ir jų interesų apsaugos taisyklės.
Tai ypač svarbu, kai sutuoktiniai ketina pakeisti turto, kuriuo užtikrinta prievolė, savininką arba tarpusavyje kitaip paskirstyti su kreditoriumi susijusius įsipareigojimus. Kreditoriaus negalima paprasčiausiai pastatyti prieš faktą, kad buvę sutuoktiniai tarpusavyje nusprendė pakeisti jo skolininkus ar sumažinti turimą prievolės užtikrinimą.
O jeigu po skyrybų vienas sumokėjo bendrą skolą už abu?
Santykiai su kreditoriumi ir buvusių sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymai nėra tas pats. Jeigu prievolė buvo solidarioji, kreditorius gali turėti teisę reikalauti jos įvykdymo pagal solidariosios atsakomybės taisykles, tačiau vienam bendraskoliui įvykdžius daugiau, negu jam tenka tarpusavio santykiuose, gali atsirasti regreso – reikalavimo kitam bendraskoliui atlyginti atitinkamą dalį – klausimas.
Todėl situacija „bankui viską sumokėjau aš“ nebūtinai reiškia, kad galutinė finansinė našta turi likti tik tam sutuoktiniui, kuris faktiškai atliko mokėjimus. Reikia vertinti konkrečią prievolę ir buvusių sutuoktinių tarpusavio teises.
Ar skyrybos apsaugo nuo buvusio sutuoktinio senų skolų?
Pats santuokos nutraukimas nepanaikina iki tol teisėtai atsiradusių prievolių. Jeigu santuokos metu susiformavo abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė, skyrybos savaime jos nepaverčia vieno asmens skola.
Kad ir po skyrybų išlikusi solidarioji prievolė turi realių teisinių pasekmių abiem buvusiems sutuoktiniams, rodo ir 2025 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 2025 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025 buvo nagrinėjama situacija, kai po santuokos nutraukimo buvusi sutuoktinė tebebuvo solidarioji skolininkė pagal vartojimo kredito prievoles. LAT pabrėžė, kad kredito davėjas, ketindamas vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį, turi tinkamai informuoti abu solidariuosius skolininkus, nes sutarties nutraukimo pasekmės paliečia juos abu.
Ši byla nenustatinėjo solidarumo iš naujo – solidarioji prievolė jau egzistavo. Tačiau ji gerai parodo, kodėl po skyrybų negalima manyti, kad bendras kreditas savaime tapo tik buvusio sutuoktinio problema.
Kaip įrodyti, kad skola buvo asmeninė?
Jeigu kyla ginčas, vien teiginio „aš apie ją nežinojau“ arba „jis pinigus išleido sau“ gali nepakakti. Reikšmingi gali būti kredito ir paskolos dokumentai, banko sąskaitų išrašai, pinigų pervedimai, pirkimo sutartys, susirašinėjimas, sąskaitos faktūros ir kiti duomenys, leidžiantys nustatyti tikrąją pinigų paskirtį.
Pavyzdžiui, jeigu paskolos pinigai tą pačią dieną pervesti už vieno sutuoktinio asmeninį turtą ar panaudoti tik jo veiklai, tai gali būti svarbus įrodymas. Jeigu už tuos pačius pinigus buvo remontuojamas bendras šeimos būstas ar apmokamos šeimos išlaidos, faktinė situacija jau kita.
Todėl skolų ginčuose dažnai reikia atsekti pinigų judėjimą, o ne vien perskaityti paskolos sutarties antraštę.
Ką būtina pasitikrinti prieš pasirašant skyrybų susitarimą?
Reikėtų sudaryti ne tik bendro turto, bet ir visų žinomų prievolių sąrašą: būsto ir vartojimo kreditų, lizingų, kredito kortelių įsiskolinimų, paskolų iš fizinių asmenų, verslo įsipareigojimų, laidavimų ir kitų skolų. Prie kiekvienos jų verta nustatyti, kada ji atsirado, kas pasirašė sutartį, kam panaudotos lėšos, kas šiuo metu moka įmokas ir kokias teises turi kreditorius.
Tik tada galima realiai įvertinti, ką reiškia siūlomas turto padalijimas. Kartais iš pirmo žvilgsnio didesnę turto dalį gaunantis sutuoktinis kartu perima didelę ekonominę naštą, o kartais žmogus atsisako turto, nors kreditoriaus atžvilgiu vis tiek lieka atsakingas už bendrą prievolę.
Jeigu sutuoktinių skolos sudėtingos arba kyla ginčas, kuri iš jų yra bendra, o kuri asmeninė, galima pateikti užklausą dėl individualaus turto ir prievolių įvertinimo.
Skolos po skyrybų nėra automatiškai dalijamos per pusę
Svarbiausia taisyklė – santuokos metu atsiradusi skola vien dėl santuokos fakto netampa automatiškai bendra abiejų sutuoktinių skola. Reikia nustatyti jos atsiradimo pagrindą, paskirtį, sutuoktinių valią ir tai, kieno interesams buvo panaudotos gautos lėšos.
Lygiai taip pat skyrybos automatiškai nepanaikina jau egzistuojančios solidariosios prievolės. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kas faktiškai mokės skolą, tačiau toks susitarimas savaime nepakeičia kreditoriaus teisių.
Todėl dalijant turtą verta matyti ne tik tai, ką sutuoktiniai turi, bet ir tai, kam, kiek ir kokiu pagrindu jie yra skolingi. Tik abu šiuos sluoksnius įvertinus kartu galima suprasti tikrąją finansinę skyrybų kainą.
Paveikslėlis: 09-kaip-dalijamos-sutuoktiniu-skolos.jpg
ALT: Kaip dalijamos sutuoktinių skolos po skyrybų – bendros, solidariosios ir asmeninės prievolės bei kreditorių teisės
